Tenerifė. Sala, nepaliekanti abejingų.

Tenerifė. Sala, nepaliekanti abejingų.

Apie Tenerifę, o tiksliau apie “Kanarus” esu girdėjęs nuo pat vaikystės. Tai buvo tarsi kita planeta. Marsas. Nenukeliaujamos salos kitoje galaktikos pusėje. Bent jau taip “piešė” man tėvai. Ypač mama. Ji visada svajojo aplankyti šias salas ir kažkodėl galvojo, jog tai yra itin brangu. Ji yra buvusi bene visoje Europoje, bet Kanarų nėra aplankiusi. Turbūt tiesiog nenorėjo griauti gyvenimo svajonės ir tiek. Žinot kaip būna kai apie kažką ilgai svajoji, įgyvendini ir tarsi netenki prasmės gyventi kurį laiką? Manau, jei tai buvo būtent toks atvejis.

Tai gi apie Kanarus girdėjau nuo pat mažumės. Pastaruosius keletą metų su žmona vis kalbėjomės, jog būtinai reikia aplankyti ir sužinoti, ką gi tokio nuostabaus turi tos salos, kad jas taip visi aplinkui giria.

Aplankėm. Ir štai mano didelis įrašas apie Tenerifės salą.

GAMTA.

Taip, gamta tikrai įspūdinga. Mes atplaukėm į salą, ne atskridom (girdėjau sakančius, kad TINKAMAS būdas pamatyti New York’ą — į jį atplaukti laivu, bet čia lyrinis nukrypimas). Tai buvo jau gili naktis ir važiuojant iš uosto į salos pietus -> nieko nematėm. Tamsuma ir tiek. Įsikėlėm į butą ir nuėjom miegot. Ryte pabundu, atidarau užuolaidas, išeinu į terasą, pažvelgiu į kairę -> o ten kalnai tokio dydžio, tarsi Žievų Valdovo knygose. “Oho” — galvoju.

Kalnai visada šalia.

Ugnikalnis — salos viduryje (kol kas neveikiantis, sakau “kol kas”, nes kitoje saloje mums viešint Kanaruose — išsiveržė)

Paplūdymių, labai skirtingų paplūdymių — kas 200 metrų.

Vandenynas — šiltas ir švarus.

Apylinkės — sujauktos žmonių. Šiukšlės, nuorūkos, plastmasiniai buteliai, maišeliai — viskas voliojasi ant žemės. Baisus vaizdas.

Tarakonai. Yra. Nemažai. Visur. Bute, lauke, kur tik nori. Mus bene visis tikino, kad jie yra tikrieji Tenerifės gyventojai ir nieko tu su jais nepadarysi. Ir napadarėm. Kuriam laikui buvo pradingę iš mūsų buto, bet laikas nuo laiko vis vien ateidavo pasisveikinti. Jei bijot tarakonų — Tenerifėje jūsų laukia iššūkiai.

ŽMONĖS.

Žmonių saloje daug ir labai įvairių tautybių. Mums pasakojo, kad Kanaruose daug lietuvių ir rusų, tačiau mums taip nepasirodė. Tikrai dažniua girdėdavome angliškai kalbančius arba ispaniškai. Gal dėl to, kad gyvenome tokiame rajone kur daugiau anglų nei mūsų tautiečių ar rusakalbių.

Tarp žmonių yra didelis kontrastas. Vietiniai — labai draugiški. Atvykeliai — neretai elgiasi kaip kiaulės ir kaip suprantu, čia būtent jie šiukšlina ir teršia gamtą.

Labai daug nutūkusių. Labai. Ypatingai daug tarp jų — anglų. Tenerifėje pas storus anglus yra “fiškė” — jie nevaikšto pėsti, jie išsinuomoja tokius elektrinius vėžimėlius (panašius į neįgaliųjų) ir varinėja jais visur. Nenuostabu, nes vietovė kalnuota, o kai žmogaus svoris konkrečiai viršyja centnerį -> judėjimas yra ribojamas. Baisu žiūrėti į tokius žmones. Ypatingia tada, kai supranti, kad jie patys tai su savimi padarė. Patys daug valgo, mažai juda, alkoholis, priklausomybės rūkalams ir kitiems dalykams.

Šituo klausimu lietuviai — SUUUUUPER sportiška tauta. Patikėkite, jeigu vasarą Jus perkelti iš Vilniaus/Kauno/Klaipėdos dienai į Tenerifę -> Jūs apaktumėte kiek ten nutukusių žmonių. Lietuva šiuo klausimu yra tikrai žymiai sveikesnė ir sportiškesnė šalis. Akys džiaugiasi žiūrint į mūsų lietuvius (ypatingai lietuvaites).

PINIGAI.

Tenerifės sala nėra didelė, tačiau net joje yra keli miestai. Sostinė — Santa Kruz. Buvome ten kelis kartus, ypatingai sužavėjo botanikos sodas. Kažkas neįtikėtino. Labai gražu, tačiau pats miestas yra gan keistas. Jis nėra didelis ir kadangi jame yra uostas -> atrodo it pramoninis. Mums įspūdžio nepadarė ir ten gyventi tikrai nenorėtume.

Mes gyvenome pačiuose pietuose (beje klimatas skiriasi viršuj (šiaurėj) ir apačioj (pietuose) — Adeje miestelyje. Labai turistinis miestelis. Nuolatinė šventė ir nesibaigiančios linksmybės. Visą parą veikiančios parduotuvės, barai ir restoranai.

Mes nuomavomės dviejų miegamųjų (saliono Europoje jau seniai niekas neskaičiuoja “už kambarį”) ir jis mums kainavo 1300eu/mėn., tačiau tai buvo per pažįstamus. Įprasta kaina būtų 1500–1800eu/mėn. Brangoka. Sutinku. Kiek bendravome — tai be 1000eu net nesvajokim išsinuomoti padoraus buto Tenerifėje. Net aukštai kalnuose (ir toli nuo jūros) ir tai kaina tikrai bus keturženklė.

Maisto kainos labai panašios į lietuviškas. Asortimentas panašus. Kažko ypatingo tikrai neišskirčiau apart KURO. Kadangi (bent jau mums taip pasakojo) Kanarų salose nėra PVM’o -> viskas pigiau. Ir tikrai pigiau. 95-as benzinas vos 1,05–1,10eu už litrą. Juokinga kaina, tiesa? Pačioj Ispanijoj pvz kainos nuo 1,5eu/l.

Restoranuose valgėm tik kelis kartus (nesam dideli megėjai taškytis pinigais už maistą restoranuose) -> pavalgyti dviem asmenim padoraus maisto apsieis apie 40eu.

Alkoholio negeriam, rūkyt nerūkom, tad kainų nežinom, neįdomu.

PRAMOGOS.

Tikrai yra ką veikti tokioje nedidelėje saloje. Nuo ugnikalnio iki vandens sporto. Mes nustebome kiek daug visko yra sutalpinta šioje saloje ir kaip galima gerai ir įvairiai praleisti laiką. Aš nardžiau, mane tempė kateriu su parašiutu, mes plaukėm pažiūrėti delfinų ir banginių. Kainos maždaug 40–60eu už tokias pramogas vienam asmeniui. Tikrai nebrangu.

Ką tikrai rekomenduočiau padaryti Tenerifėje -> Loro Parkas. Neįtikėtino grožio (būtent grožio) zoologijos sodas ir akvariumas/delfinariumas. Tokiame zoo sode Jūs tikrai nesat buvę. Mes buvome Barselonoje, Berlyne, Varšuvoje, Vroclave, Roterdame -> niekas neprilygsta Loro parkui. Wow.

Būtina pamatyti ir mažam ir dideliam.

Kaina: 38eu asmeniui.

Vaikams iki 4 m. — NEMOKAMAI.

IŠVADOS.

Tenerifės sala nepalieka abejingų visom prasmėm. Kai pamatydavau šiukšles, nuorūkas bei tarakonus ir prie to nerasdavau vietos parkavimui (labai prastai su parkingu saloje) -> aš atrodo nekęsdavau šios salos.

Nuvykęs į Loro Parką, į paplūdymį ar pasigrožėti uolomis prie jūros -> meilė ir salos dievinimas.

Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris būtų aplankęs šią salą ir ištaręs “Aj, sala kaip sala”. Ją arba dievina, arba jos nekenčia, bet abejingų — NĖRA ir NEBUS.